Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Vakamatatataki Eso na Tikina Bibi

Vakamatatataki Eso na Tikina Bibi

Ena veiyabaki sa sivi, sa mai veisau na ivakamacala ena Vale ni Vakatawa me baleta na parofisai i Isikeli. Ena ivola qo Vakalesui Mai na Sokalou Savasava i Jiova!, e levu na tikina e vakamatatataki kina. Raica mada ke o rawa ni sauma eso na taro e toka qo e ra.

Na cava e vakatayaloyalotaka na matadratou na va na kabula?

Dau kilai tu: Na matadratou na va na kabula se jerupi, e vakatayaloyalotaka na va na itovo talei i Jiova.

Vakamatatataki: Na matadratou yadua na ka bula e vakatayaloyalotaka e dua vei ira na va na itovo talei i Jiova, ia ni laurai vata na matadratou e laurai kina na itovo kece i Jiova. Eda kila tale ga kina na cecere, kaukaua kei na lagilagi i Jiova e sega ni vakatauvatani rawa.

Vu ni veisau: Ena iVolatabu e dau vakayagataki na naba va me dusia na ka e taucoko. Ni laurai vata na va na matadratou na kabula e kilai kina e levu tale na itovo talei, e vakatakarakarataka na cecere ni nona itovo o Jiova. E laurai tale ga ena matadratou na lagilagi, igu kei na kaukaua. Na va na kabula kaukaua e vakatakarakarataki ena va na matadratou na jerupi, eratou tu kece ena ruku ni idabedabe vakaturaga i Jiova. Qo e dusia ni iLiuliu Cecere Duadua o Jiova.

E vakatayaloyalotaki cei na tagane e taura tiko e dua na ileu ni iqi nei vunivola?

Dau kilai tu: Na tagane e taura tiko na ileu ni iqi nei vunivola e vakatayaloyalotaki ira na ivovo ni lumuti. Nira vunau qai veivakatisaipelitaki, era sa vakatakilakilataka tiko na yadredra na okati ena “isoqosoqo levu.”—Vkta. 7:9.

Vakamatatataki: Na tagane e taura tiko na ileu ni iqi nei vunivola e dusi Jisu Karisito. Ena qai vakatakilakilataki ira na isoqosoqo levu nira sa lewai mera sipi ena gauna ni “veivakararawataki levu.” Maciu 24:21.

Vu ni veisau: O Jiova sa solia vei Luvena me vakatulewa. (Joni 5:22, 23) Me vaka e tukuni ena Maciu 25:31-33, ena qai cakava na iotioti ni vakatulewa o Jisu me baleti ira na “sipi” kei na “me.”

Vakacava, erau vakatayaloyalotaki lotu ni Veivanua vaKarisito kei na nodra tawase na lotu Katolika kei na vakabauta ni lotu Tawase o rau na veitacini saqamua o Aola kei Aolipa?

 Dau kilai tu: O Aola (Samaria, koroturaga kei Isireli), e qase, e vakatayaloyalotaka na lotu Katolika, ia e gone o Aolipa (Jerusalemi, koroturaga kei Juta), e vakatayaloyalotaka na lotu Tawase.

Vakamatatataki: E sega ni dusi lotu ni Veivanua vaKarisito na kedrau i tukutuku na veitacini yalewa saqamua qo. E vakaraitaka ga vei keda na ivakarau ni rai i Jiova nira veibutakoci vakayalo na nona tamata yalodina. E va tale ga qori nona rai me baleti lotu lasu.

Vu ni veisau: E sega ni tukuni ena iVolatabu ni rau vosa vakaparofisai ni lotu ni Veivanua vaKarisito o Aola kei Aolipa. Dua na gauna rau a vakatokai o Isireli kei Juta me rau watina yalodina o Jiova, ia qori na veiwekani e se sega vakadua ni cakava o lotu ni Veivanua vaKarisito kei Jiova. Na kena vakatauvatani tale ga o ira na tawayalodina vua na Kalou ina saqamua ena wase 16 kei na 23 ni Isikeli, e solia kina na inuinui ni na vakavinakataki tale qai vakalesui tale o Jerusalemi kei Samaria tawayalodina. Ia e sega na nona inuinui o lotu ni Veivanua vaKarisito me vakataki Papiloni na Ka Levu.

Vakacava e vakatayaloyalotaki Jerusalemi vukitani o Lotu ni Veivanua vaKarisito?

Dau kilai tu: E vakaibalebaletaki vakaparofisai vei Jerusalemi tawayalodina o lotu ni Veivanua vaKarisito. Na vakarusai nei Jerusalemi e dusia na parofisai me baleti lotu ni Veivanua vaKarisito.

Vakamatatataki: Na kedra ituvaki na tawayalodina e Jerusalemi, na qaravi matakau kei na takalevu ni ivakarau ca, eda nanuma kina na ka e yaco tiko vei lotu ni Veivanua vaKarisito, ia eda sega ga ni tukuna ni dusi lotu ni Veivanua vaKarisito o Jerusalemi makawa.

Vu ni veisau: E sega na kena yavu matata vakaivolatabu. Ni vakatauvatani vei Jerusalemi makawa, e se sega vakadua ni muria na sokalou savasava o lotu ni Veivanua vaKarisito. A vosoti Jerusalemi o Jiova ena dua na gauna, ia ena sega ni cakava qori vei lotu ni Veivanua vaKarisito.

E vakayacori vakacava na raivotu me baleta na sui mamaca ena buca?

Dau kilai tu: Ena 1918 o ira na lumuti era vakacacani era vesu tu vei Papiloni na Ka levu, vaka era mate ni sega ni toso tu na cakacaka. Era qai sereki ena 1919 ni vakabulai ira o Jiova mera kacivaka na nona matanitu.

Vakamatatataki: Dua na gauna dede era vaka tu na mate na lumuti nira vakabobulataki vakayalo ni bera na 1918. Qo e tekivu ena ikarua ni senitiuri G.V. qai cava ena 1919 G.V., e veidonui vinaka kei na vosa vakatautauvata i Jisu me baleta na tubu ni co ca kei na witi.

Vu ni veisau: Dua na gauna balavu na nodra vesu tu na Isireli makawa, me tekivu mai na 740 B.G.V. qai cava ena 537 B.G.V. E vakamacalataki ena parofisai i Isikeli na sui “mamaca” se “mamaca sara,” qo e dusia ni o ira era vakatayaloyalotaki ena sui era a mate tu ena dua na gauna dede. E sega ni vakasauri na bula tale ni sui, ena yaco vakamalua.

Na cava na ibalebale ni kena kau vata mai na rua na kau?

 Dau kilai tu: Era duiyaloyalo na lumuti yalodina ni vakacagau tiko na iMatai ni iValu Levu, ni oti ga e dua na gauna lekaleka era qai duavata tale ena 1919.

Vakamatatataki: E vakabibitaki ena parofisai ni na vakavuna o Jiova mera dua ga na nona dauveiqaravi. Ni toso na gauna ni oti na 1919, era tomani ira na ivovo ni lumuti o ira na nuitaka na bula e vuravura e tubu tiko ga na kedra iwiliwili. Na ilawalawa ruarua qo era qaravi Jiova tiko ena duavata.

Vu ni veisau: E sega ni vakamacalataki ena parofisai ni a dua tu na kau, oti qai katiki, sa qai kau vata tale mai me dua ga na kau, se na kena tawase e dua na ilawalawa me qai duavata tale. E vakamacalataka ga na kena lai yaco na rua na ilawalawa me dua ga.

O cei o Koki mai Mekoki?

Dau kilai tu: O Koki mai Mekoki e yaca vakaparofisai, e dusi Setani ni sa kolotaki laivi mai lomalagi.

Vakamatatataki: O Koki mai Mekoki e dusia na nodra duavata na veimatanitu e vuravura mera ravuti ira na dausokalou savasava ena veivakararawataki levu.

Vu ni veisau: Na kena ivakamacala vakaparofisai o Koki, oya ni na soli me kedra na manumanuvuka era dau tokia na kedra qai vakarautaki na nona ibulubulu e vuravura, qo e dusia ni sega ni kabula vakayalo. Kena ikuri e veisemati vinaka kei na ka e tukuni ena ivola na Taniela kei na Vakatakila me baleta na nodra ravuti ira na tamata ni Kalou o ira na veimatanitu. —Tani. 11:40, 44, 45; Vkta. 17:14; 19:19.

Vakacava e raica qai sarasara ena Valenisoro o Isikeli me vaka e vakamacalataka e muri o Paula?

Dau kilai tu: Na valenisoro e raivotutaka o Isikeli e tautauvata ga kei na valenisoro vakayalo e vakamacalataka na yapositolo o Paula.

Vakamatatataki: E sega ni raica o Isikeli na valenisoro vakayalo e tauyavu ena 29 G.V., e raica ga na sala ena vakalesui mai kina na sokalou savasava me vaka e volai ena Lawa e soli vei Mosese, nira sa sereki na kau vakavesu. Na ivakamacala uqeti vakalou e vola o Paula me baleta na valenisoro vakayalo, e vakabibitaka na cakacaka e cakava o Jisu na Bete Levu Cake ena 29 ina 33 G.V. E sega ni bau cavuti ena raivotu ni valenisoro i Isikeli na bete levu, e vakabibitaka ga na vakalesui mai ni sokalou vakayalo me tekivu ena 1919 G.V. Eda sega gona ni vaqara e dua na ivakamacala me vakatayaloyalotaka na ivakarau matailalai ni valenisoro e raivotutaka o Isikeli. Meda raica ga vakabibi na ka eda vulica ena raivotu i Isikeli e vauca na ivakatagedegede i Jiova me baleta na sokalou savasava.

Vu ni veisau: E tiko na vuna bibi e duidui sara kina na raivotu i Isikeli mai na valenisoro vakayalo. Me kena ivakaraitaki, e laurai ena raivotu i Isikeli e levu na isoro manumanu; ia na valenisoro vakayalo, e dua ga na isoro e cabori kina “vakadua.” (Iper. 9:11, 12) Ena veisenitiuri ni bera o Karisito, e se sega ni kena gauna vei Jiova me vakaraitaka na ka dina me baleta na valenisoro vakayalo.