Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

 IKURI

Wali na Veileti Vakabisinisi

Wali na Veileti Vakabisinisi

E vakamacalataka o Paula ena 1 Korinica 6:1-8, na nodra lako ina mataveilewai na lotu vaKarisito. A rarawataka o koya ni so na lotu vaKarisito mai Korinica era ‘kauta nodra leqa ina mataveilewai mera rogoca na tamata tawayalododonu.’ (Tikina e 1) Eso na vuna vinaka e tukuna o Paula meda kua kina ni kauti ira na tacida vakayalo ina mataveilewai, ia me wali na veileti ni muri na kena idusidusi e vakarautaki ena ivavakoso. Meda raica mada na vuna e soli kina na ivakasala uqeti vakalou qori, da qai veivosakitaka eso na ituvaki e sega ni vauci ena ivakasala i Paula.

E bibi meda muria na veidusimaki i Jiova me wali kina na veileti vakabisinisi, sega ni ka e donu ga vei keda. (Vosa Vakaibalebale 14:12) Me vaka e vakaraitaka o Jisu, e daumaka tale ga me wali totolo na leqa de qai tini ena leqa levu sara. (Maciu 5:23-26) Ka ni rarawa ni so na lotu vaKarisito era dau vaqara vala, ra kauta kina na leqa ina mataveilewai. A kaya o Paula: “Oni vakaloloma sara ga ni oni sa veilewaitaki ira na tacimuni.” Na vuna? Ena vakarogorogocataki kina na ivavakoso kei na Kalou eda qarava. Meda vakasamataka vinaka gona na ivakasala i Paula: “Vakacava moni vosota mada ga ke oni vakacalai?”​—Tikina e 7.

A vakasamataka tale ga o Paula ni sa tuvanaka tu o Jiova na sala me wali kina na veileti. E vakavukui ira na qase ni ivavakoso na ka dina ena iVolatabu qai tukuna o Paula nira rawa ni “turaganilewa vei ira na taci[dra]” na lotu vaKarisito me baleta na “ka ni bula qo.” (Tikina e 3-5) E tukuna o Jisu ni veileti e vauca na cala bibi me vaka na vakaucaca kei na veidabui e dodonu me wali ni muri na tolu na ikalawa qo: imatai, saga mo drau walia ga na leqa kei koya drau veileqaleqati; ikarua, kauta e dua se rua na ivakadinadina ke sega ni yaga na imatai ni kalawa; ikatolu, me vakaraitaki ena ivavakoso se vei ira na qase ni ivavakoso.—Maciu 18:15-17.

Era sega ni loya se daunibisinisi na qase ni ivavakoso mera soli ivakasala ena ka vakalawa se vakabisinisi. Sega nira kotora tale ga na ivakatagedegede me wali kina na nodra veileti vakabisinisi na lotu vaKarisito. Ia era saga mera vukei ira na veileti mera vakayagataka na iVolatabu, mera duavata tale ga ena iwali e vakatututaki. Ena so na ituvaki, ena rairai veivuke na ivakatawa ni tabacakacaka se veidusimaki na valenivolavola ni tabana ni iVakadinadina i Jiova. Ena yasana adua, eso na ituvaki e sega ni vauci ena ivakasala i Paula. Na ituvaki cava soti?

Ena so na ituvaki, e dau kena ivakarau ga me wali na veileti ena mataveilewai. Kena ivakaraitaki, na veilewai e sala duadua ga me vakalawataki kina na veisere, vakatulewataki o cei me susugi ira na gone, sausaumi me caka me baleti ira na gone, saumi ni ilavo mai na kabani ni inisua, nona lewa o koya e soli dinau me okati na yacana kei ira na kena vo era soli dinau ni sa yaco na veilewai ni beqaravu me baleti koya e dinau, kei na kena vakadeitaki na dina se dodonu vakalawa ni will. E tiko tale ga eso na ituvaki ena nanuma e dua na tacida me veilewaitaki koya lesu a veilewaitaki koya me taqomaki kina. *

E sega ni beci na ivakasala uqeti i Paula ke dua na lotu vaKarisito e veilewaitaka e dua, ia sega ni kena inaki nona via vaqara vala. * E dodonu me bibi duadua vua na lotu vaKarisito na vakalagilagi ni yaca i Jiova, na veiyaloni kei na duavata ena ivavakoso. Na loloma e kedra ivakatakilakila levu na imuri i Karisito, na “loloma” tale ga “e sega ni kauaitaka ga na ka e baleti koya.”—1 Korinica 13:4, 5; Joni 13:34, 35.

^ para. 2 Ena tu tu yadua me dua na lotu vaKarisito e cakava na cala bibi vua na tacina vakayalo—me vaka na kucu, itovo kaukaua, laba, se butako. Ia ke mani yaco qori, e sega ni cala ke biu ena tabana ni lawa, dina ni rawa ni tini ena veilewai.

^ para. 3 Ena ikuri ni ivakamacala, yalovinaka raica Na Vale ni Vakatawa, 15 Maji, 1997, tabana e 17-22, kei na 15 Okotova, 1991, tabana e 25-28.