Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

 WASE 17

“Moni Vakaukauataki ena Yavu ni Nomuni Vakabauta Savasava”

“Moni Vakaukauataki ena Yavu ni Nomuni Vakabauta Savasava”

“Moni vakaukauataki ena yavu ni nomuni vakabauta savasava, . . . Ni tiko ga ena loloma ni Kalou.”​—JUTA 20, 21.

1, 2. Na cava meda cakava meda kaukaua da qai bulabula tiko kina vakayago, cava e bibi kina?

EDA dau vinakata kece meda tubu bulabula qai kaukaua vakayago. E bibi gona meda kania na kakana bulabula, vakaukaua yago, meda qarauna vinaka tale ga noda bula. E vinakati kina na sasaga, ia eda na sega ni soro koso ni vakatau tiko kina na noda bula ena gauna qo kei na kena se bera mai. Ia e dua tale ga na mataqali tubu meda na kauaitaka. Na tubu cava ya?

2 A tukuna na tubu qori na tisaipeli o Juta ni uqeti ira na lotu vaKarisito mera “tiko ga ena loloma ni Kalou,” a vakaraitaka tale ga na ka mera cakava: “Moni vakaukauataki ena yavu ni nomuni vakabauta savasava.” (Juta 20, 21) Na cava meda cakava me kaukaua kina noda vakabauta meda tiko ga kina ena loloma ni Kalou? Meda veivosakitaka mada e tolu na ka bibi meda kauaitaka.

VAKAUKAUATAKA TIKO GA NODA VAKABAUTA NA IVAKATAGEDEGEDE DODONU I JIOVA

3-5. (a) Na rai cava e via vakacalai iko kina o Setani me baleta na ivakatagedegede i Jiova? (b) Meda raica vakacava na ivakatagedegede ni Kalou, me uqeti keda vakacava qori? Vakatauvatana.

3 Na imatai ni ka meda cakava, meda vaqaqacotaka noda vakabauta na lawa ni Kalou. Mai na ka eda sa vulica ena ivola qo, sa na matata tiko vei keda eso na ivakatagedegede dodonu i Jiova me baleta na itovo. Cava noda rai ena tikina qori? E vinakata o Setani me vakacalai keda, meda nanuma ni lawa i Jiova, nona ivakavuvuli kei na nona ivakatagedegede e veivakalolomataki se yalana noda galala. A mana na iwalewale qori mai Iteni, se vakayagataka tiko ga me yacovi keda mai nikua. (Vakatekivu 3:1-6) O na vakacalai tale beka ga? Ena vakatau qori ena nomu ivakarau ni rai.

4 Kena ivakatautauvata: O taubale tiko ena dua na lomaniba ni senikau, o qai raica ni vakabai tu e dua na yasana. E totoka na irairai ni vanua e vakabai tu. De o nanuma ni yalana na nomu galala na bai. Ia ni o rai vinaka e lomaniba, o raica ni wavoki voli kina e dua na laione daukata e vaqara kena! O sa qai kila e kea na yaga ni bai—me itataqomaki. E vakamuri iko tale tiko beka ga nikua e dua na meca rerevaki? Na iVolatabu e veivakasalataki: “Moni yalomatua, ni yadra tiko. E veilakoyaki voli na kemuni meca, na Tevoro, me vaka na laione e tagi, e vakasaqara tiko e dua me tiloma.”—1 Pita 5:8.

5 O Setani na meca rerevaki. E vakarautaka gona o Jiova na nona lawa me taqomaki keda mai “na ivadi qaseqase” ni Tevoro ni sega ni vinakata me rawai keda o Setani. (Efeso 6:11) Nida vakananuma tiko na lawa ni Kalou, me tiko vei keda na rai ni lomani keda na Tamada vakalomalagi. Eda na lomavakacegu da qai marau ke va qori noda rai me baleta na lawa ni Kalou. A vola na tisaipeli o Jemesa: “O koya e dikeva na lawa uasivi ni veisereki qai muria tiko ga, ena marautaka na ka e cakava.”—Jemesa 1:25.

6. Cava na sala vinaka duadua me vakaukauataki kina noda vakabauta na lawa kei na ivakavuvuli dodonu ni Kalou? Tukuna e dua na kena ivakaraitaki.

6 Na noda muria na ivakaro ni Kalou e sala vinaka duadua meda vakaukauataka kina noda vakabauta na Vunilawa kei na nona lawa uasivi. Kena ivakaraitaki, e okati ena “lawa i Karisito” na nona ivakaro meda vakavulici ira eso tale ena “ka kece [e] vakarota.” (Kalatia 6:2; Maciu 28:19, 20) E bibi tale ga vei keda na lotu vaKarisito na ivakaro me baleta na sosoqoni vata kei na noda veivakayaloqaqataki. (Iperiu 10:24, 25) Eda vakaroti tale ga meda masu wasoma vei Jiova mai vu ni lomada. (Maciu 6:5-8; 1 Cesalonaika 5:17) Nida muria na ivakaro va qori, eda na vakadinadinataka nira idusidusi vakayalololoma. Eda na vakila na marau kei na lomavakacegu eda sega ni kunea ena vuravura leqaleqa qo. Ena kaukaua noda vakabauta ke da vakasamataka vakatitobu na sala e yaga kina vei keda yadua na kena muri na lawa ni Kalou.

7, 8. E veivakacegui vakacava na Vosa ni Kalou vei ira na leqataka de ra sega ni cakava tiko ga na ka dodonu?

7 Eso era leqataka ni na dredre mera muria tiko ga na lawa i Jiova. Era lomaleqa de guce nodra sasaga. Ke va qori nomu rai, nanuma na vosa qo i Jiova: “O yau o Jiova na nomu Kalou, o koya e vakavulici iko mo vinaka kina, o koya e tuberi iko  ena sala mo lakova. Kevaka wale ga o rogoca na noqu ivakaro! ena vaka na uciwai na nomu vakacegu, ena vaka na ua ni wasawasa na nomu cakadodonu.” (Aisea 48:17, 18) O dau vakasamataka na veivakacegui ni vosa qori i Jiova?

8 E tukuna o Jiova ni na yaga vei keda noda vakarorogo vua. Ke da cakava qori, e yalataka ni na vakalougatataki keda ena rua na sala. Kena imatai, ena tawamudu na vakacegu eda na vakila me vaka ga na uciwai e sega ni mudu na kena drodro. iKarua, noda yalododonu ena vaka na ua ni wasawasa. Ni o sarava toka na veitaravi ni so ni ua mai matasawa, o na rairai vakila ni na tudei qai tawamudu na ka o raica tiko ya. O Jiova e tukuna ni na va ya na tawamudu ni nomu yalododonu—o na rawa ni cakava tiko ga na ka dodonu ke o vakarorogo vei Jiova. Ena sega vakadua ni laiva mo bale ke o saga tiko ga mo yalodina vua! (Wilika Same 55:22.) Na yalayala totoka qori i Jiova ena vakataudeitaka nomu vakabauti koya kei na nona ivakatagedegede dodonu!

“SAGA SARA MEDA MATUA”

9, 10. (a) Cava e isausau totoka kina nona saga na lotu vaKarisito me matua vakayalo? (b) E vakavumarau vakacava na noda vakatotomuria na rai i Jiova?

9 Na kena ikarua, meda muria na vosa uqeti vakalou qo: “Meda saga sara meda matua.” (Iperiu 6:1) Dua na isausau totoka me sauva na lotu vaKarisito ya me matua vakayalo. Eda na sega ni uasivi rawa ena gauna qo, ia eda rawa ni matua vakayalo. Eda na marautaka vakalevu noda qaravi Jiova ke da toso meda matua vakayalo. Na vuna?

10 Na lotu vaKarisito matua ena tiko vua na rai i Jiova. (Joni 4:23) A vola o Paula: “O ira na vakayago era na vakabibitaka ga na ka vakayago, o ira na vakayalo era na vakabibitaka ga na ka vakayalo.” (Roma 8:5) E sega ni vakavumarau na rai vakayago baleta e tawaveinanumi, qiqo, qai vakaliuci kina na veika vakayago. Na rai vakayalo e vakavumarau ni vakaliuci kina na “Kalou mamarau” o Jiova. (1 Timoci 1:11) O koya e matua vakayalo e gu na lomana me vakamarautaki Jiova qai marau ni vakatovolei. Na vuna? E gauna vinaka meda vakalasui Setani kina da qai vakamarautaki Jiova ena noda yalodina.—Vosa Vakaibalebale 27:11; wilika Jemesa 1:2, 3.

11, 12. (a) Cava e kaya o Paula me baleta na noda “vakasama” na lotu vaKarisito, cava na ibalebale ni vosa e vakadewataki me ‘vakavulica’? (b) Na cava e gadrevi me kaukaua qai yavala vinaka kina na yago?

11 Na noda kaukaua kei na noda matua vakayalo ena rawati ga ena vuli. E tukuni ena iVolatabu: “Na kakana dina e rauti ira na matua era vakayagataka nodra vakasama, ya na vuna e vakavulici kina nodra vakasama me vakaduiduitaka na ka e donu mai na ka e cala.” (Iperiu 5:14) Nona tukuna o Paula meda ‘vakavulica’ noda vakasama, a vakayagataka na vosa vaKirisi e rairai dau cavuti vei ira na dau vakaukauayago ni Kirisi ena imatai ni senitiuri qai rawa ni vakadewataki me vuli se ‘tereni me vakataki koya e dausolivukivuki.’ Vakasamataka mada na veika e okati ena vuli qo.

Na dausolivukivuki e terenitaka na yagona ena nona vakaukauayago

12 Ena gauna eda sucu kina, eda sega ni lewa rawa na ka e cakava na veitikiniyagoda. Kena ivakaraitaki, na gone sucuvou e sega ni kila na vanua e tu kina na yavana kei na ligana. E dau yalovaka kina vakaveitalia na ligana qai kurabuitaka ena so na gauna nona roba ga na matana. Ia ni cakava wasoma qori, sa na lewa rawa na veitikiniyagona kei na ka me cakava. Sa na tekivu qasi, toso na gauna sa na tucake, taubale, oti sa cici sara. * Ia vakacava o koya na dausolivukivuki? Ni o raica na malumu ni yagona ni lade qai ulasauvesu ena kena gauna dodonu, o na rawa ga ni kaya ni sa vakatovotovo voli mai ena dua na gauna balavu. Sega ni tu tu ga sa kenadau na dausolivukivuki—e rawata qori ena vica vata na aua e dau tereni tiko kina. Ia e tukuna na iVolatabu ni “yaga vakalailai ga” na vakaukaua yago va qo. E yaga cake sara noda vakavulica noda vakasama ena veika vakayalo!—1 Timoci 4:8.

13. Eda na vakavulica vakacava na noda vakasama?

13 E levu na ka e veivosakitaki ena ivola qo ena yaga ena nomu vakavulica na nomu vakasama mo matua kina vakayalo, mo yalodina tiko ga vei Jiova. Ni o vakatulewa e veisiga, vakananuma vakatitobu na ivakavuvuli kei na lawa ni Kalou qai masulaka. Ena vinaka mo dau taroga: ‘Na lawa se ivakavuvuli cava e vauca na ka meu vakatulewa kina? Au na bulataka vakacava? Au na vakamarautaka vakacava na Tamaqu vakalomalagi?’ (Wilika Vosa Vakaibalebale 3:5, 6; Jemesa 1:5.) Ena vakavulici vinaka na nomu vakasama ke o dau vakananuma na lawa kei na ivakavuvuli vakaivolatabu ni o vakatulewa. O na matua o qai tubu cake tiko ga vakayalo.

14. Cava meda taleitaka me rawa nida tubu vakayalo, cava meda qarauna?

14 Na noda matua vakayalo e sega ni kena ibalebale ni sa na mudu noda sasaga meda tubu tiko ga vakayalo. Ni vakatau ena kakana na noda tubu, e kaya kina o Paula: “Na kakana dina e rauti ira na matua.” E bibi gona mo kana tiko ga vakayalo me kaukaua kina nomu vakabauta. O na vuku ke o bulataka na ka o vulica. E tukuna na iVolatabu: “E bibi sara na vuku.” E bibi me vu mai lomada noda taleitaka na ka dina e vakarautaka ena vukuda na Tamada. (Vosa Vakaibalebale 4:5-7; 1 Pita 2:2) Ia meda qarauna me kua nida dokadoka ke levu na ka eda kila se da vuku vakayalo. Meda dikevi keda wasoma de kadre qai vakawakana e lomada na dokadoka se so tale noda malumalumu. E vola o Paula: “Ni dikevi kemuni tiko ga se oni tudei tiko ena vakabauta se sega, ni dau vakadeitaka se o cei dina o kemuni.”—2 Korinica 13:5.

15. Cava e bibi kina na loloma ena noda tubu tiko ga vakayalo?

15 Ena rairai kaukaua qai bulabula vakayago e dua, ia ena vinakati me kana tiko ga qai qarauna vinaka nona bula. Na cava ena vinakati meda matua da qai dei tiko ga kina vakayalo? E bibi duadua na loloma. Meda lomani Jiova tiko ga kei ira na tacida vakayalo. Ena tawayaga noda kilaka kei na veika vinaka eda cakava ke da sega ni loloma—ena vaka ga na rorogo karakaraivisa. (1 Korinica 13:1-3) Ke da dauloloma, eda na lotu vaKarisito matua da qai tubu tiko ga vakayalo.

RAICA DEI NA INUINUI E VAKARAUTAKA O JIOVA

16. Na rai cava e veivecei kina o Setani, na itataqomaki cava e vakarautaka o Jiova?

16 Kena ikatolu, meda raica dei na inuinui e vakarautaka o Jiova. Ena vinakati meda qarauna noda rai. O Setani na iliuliu ni vuravura qo e matai na veivecei ena rai e veivakayalolailaitaki, meda beci keda, da sega ni veinuitaki, se nanuma nida tawayaga. (Efeso 2:2) Na rai va qori e rawa ni vakaleqa e dua na lotu vaKarisito me vaka ga na rerevaki ni kau vuca ena dua na vale. Eda marau ni vakarautaka o Jiova na inuinui me noda itataqomaki.

17. E vakamacalataki vakacava ena iVolatabu na bibi ni inuinui?

 17 E tukuni ena iVolatabu na iyaragi vakayalo kece meda tokara ena noda valuti Setani kei na nona vuravura. Na isala se “inuinui ni bula” e dua na iyaragi e bibi meda tokara. (1 Cesalonaika 5:8) Ena gauna vakaivolatabu e dau kila na sotia ni na vakaleqai totolo ke sega na nona isala. Ni caka mai na kaukamea qai vakabiri wavoki e loma na leca, ena taqomaki vinaka na ulu. Me vaka ga na kena taqomaka na ulu na isala, na inuinui tale ga ena taqomaka na noda vakasama se ivakarau ni rai.

18, 19. Na ivakaraitaki cava a kotora o Jisu me baleta nona dei tiko ga ena inuinui, eda na vakatotomuri koya vakacava?

18 E ivakaraitaki vinaka duadua o Jisu ena nona dei tiko ga ena inuinui. Vakasamataka na veika rarawa a sotava ena iotioti ni bogi ni nona bula e vuravura. A liumuritaki koya e dua na nona itokani voleka. Dua tale a cakitaki koya. Ratou vakanadakui koya na kena vo ni ratou dro. Era cati koya na kainona, ra cikevi ira na sotia ni Roma mera vakararawataki Jisu ra qai vakamatei koya. E rawa ni tukuni ni torosobu dina na ka dredre a sotava o Jisu, qai ca sara mai na ka rarawa eda na vakila. Ia a vosota vakacava? E kaya na Iperiu 12:2: “Ena vuku ni marau e tu e matana, e vosota kina na kaunirarawa qai sega ni dua na ka vua me vakamaduataki, e sa dabe tale ga ena ligaimatau ni itikotiko vakaturaga ni Kalou.” Io, a dei tiko ga o Jisu ena “marau e tu e matana.”

19 Na marau cava a tu e mata i Jisu? Nona kila ni na vakalagilagi na yaca tabu i Jiova ke vosota na veika rarawa e sotava. Qori e ivakadinadina vinaka duadua me vakalasui kina o Setani. Sega tale ni dua na inuinui me vakamarautaki Jisu vakalevu! A kila tale ga o Jisu ni na vakalougatataka o Jiova nona yalodina—sega ni dede rau sa na tiko vata tale vakaveitamani. Ena gauna mada ga ni rarawa, a dei tiko ga o Jisu ena nona inuinui. Meda cakava tale ga qori. E tiko tale ga na ka marautaki eda nuitaka. O Jiova e vakacolati keda ena itavi dokai meda vakalagilagia na yacana tabu. Eda rawa tale ga ni vakalasui Setani ena noda digi Jiova me noda iLiuliu da qai tiko ga ena nona loloma se mani veivakatovolei se veitemaki cava eda sotava.

20. Ena donu tiko ga vakacava nomu rai, ena dei vakacava nomu inuinui?

20 E vinakata sara ga o Jiova me vakalougatataki ira na nona tamata yalodina. (Aisea 30:18; wilika Malakai 3:10.) E marau ni solia vei ira na nona dauveiqaravi na veika era gadreva. (Same 37:4) Mo dei gona ena nomu inuinui mo raica na vakayacori ni vosa ni yalayala i Jiova. Mo kua ni rawai ena rai ni vuravura i Setani, ni cala, torosobu, qai veivakacalai. Ke o kila ni sa curu vakamalua tiko ena nomu vakasama kei na lomamu na yalo ni vuravura, masu vagumatua vei Jiova me solia vei iko “na vakacegu ni Kalou e uasivia na vakasama kece.” Qori ena taqomaka na lomamu kei na nomu vakasama.—Filipai 4:6, 7.

21, 22. (a) Na inuinui totoka cava era mareqeta na “isoqosoqo levu”? (b) Na cava e talei duadua vei iko me baleta na inuinui, cava nomu inakinaki?

21 Sa bau dua dina na inuinui totoka meda dau vakasamataka! Vakasamataka na bula o na marautaka ke o lewe ni “isoqosoqo levu” e bula sivia na “veivakararawataki levu.” (Vakatakila 7:9, 14) Sega ni tukuni rawa na vakacegu o na vakila ni sa na yali vakadua o Setani kei ira na timoni. Ena gauna qo eda sega ni vakuai ena veivakacalai i Setani, se vakaevei? Ia ni sa na muduki nona veivakacalai, ena vakavumarau noda veivuke ena vukici ni vuravura me parataisi ena veidusimaki i Jisu kei ira nona itokani le 144,000! Sa na dua na gauna totoka ni sa na sega na tauvimate se cava tale e vakaleqai tu kina na yagoda, era na vakaturi tale na wekada lomani, da marautaka tale ga na bula a nakita taumada na Kalou me baleti keda! Ni sa vakalesui mai na bula uasivi, eda na qai marautaka na veivakalougatataki e tukuni ena Roma 8:21, “na galala lagilagi era vakila tu na luve ni Kalou.”

22 E sega ni tukuni rawa na galala e via solia vei keda o Jiova. Ia e vakatau qori ena noda talairawarawa. Ena yaga beka na noda sasaga e veisiga meda talairawarawa vei Jiova? Io, e vaka kina. O koya gona, meda vakaukauataka tiko ga na yavu ni noda vakabauta savasava me tawamudu kina noda tiko ena loloma ni Kalou!

^ para. 12 Era kaya na saenisi ni toso na gauna sa na qai matau noda vakayagataka na veitikiniyagoda, meda lewa tale ga na ka eda cakava ena yavada kei na ligada. Kena ivakaraitaki, rawa nida vakasausau nida bobo tu. A sega ni lewa rawa tu na yavala ni veitikiniyagona e dua na marama. Ni yaco qori, a sega kina ni tucake, taubale, se dabe rawa.