Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

 WASE 12

Papitaiso o Jisu

Papitaiso o Jisu

MACIU 3:13-17 MARIKA 1:9-11 LUKE 3:21, 22 JONI 1:32-34

  • PAPITAISO QAI LUMUTI O JISU

  • KAYA O JIOVA NI LUVENA O JISU

Sa rairai vula ono tiko nona vunau o Joni na Dauveipapitaisotaki, a lako yani vua ena Uciwai na Joritani o Jisu ni rauta ni yabaki 30. E sega ni gade yani o Jisu se lai raica na cakacaka i Joni. E lai kerei Joni ga me papitaisotaki koya.

E sega ni duavata kina o Joni: “Oni lako mai vei au meu papitaisotaki kemuni? O kemuni ga moni papitaisotaki au!” (Maciu 3:14) E kila o Joni ni o Jisu e Luve ni Kalou. Nanuma tiko ni a lade ena marau o Joni ena kete i tinana ni sikovi Ilisapeci yani o Meri, sa buketetaki Jisu voli ena gauna ya. Macala ga ni na tukuna vei Joni o tinana na ka e yaco qori. A rairai tukuni tale ga vua nodra kacivaka na agilosi na sucu i Jisu kei na nodra rairai na agilosi vei ratou na ivakatawanisipi ena bogi a sucu kina o Jisu.

E kila o Joni ni papitaisotaki ira era veivutunitaka nodra ivalavala ca. Ia o Jisu e sega nona ivalavala ca. Ni via tarovi koya o Joni, a kerea ga o Jisu: “Kua ni tarovi au, ni sala ga qo ena vakayacori kina na ka kece e dodonu.”​—Maciu 3:15.

Na cava me papitaiso kina o Jisu? Sega ni ivakatakilakila qori ni nona veivutunitaka na ivalavala ca. Ia nona papitaiso e ivakaraitaki ni nona soli koya me vakayacora na loma i Tamana. (Iperiu 10:5-7) A cakacaka vakamatai voli mai o Jisu, ia qo me sa tekivuna na cakacaka vakaitalatala a talai koya mai kina e vuravura na Tamana vakalomalagi. O nanuma ni namaka o Joni me yaco e dua na ka veivakurabuitaki ni papitaisotaki Jisu?

E tukuna ena dua na gauna e muri o Joni: “E kaya vei au o koya e talai au mai meu veipapitaisotaki ena wai: ‘O koya ga o raica ni lako sobu vua na yalo tabu qai lai toka vua, o koya qo ena veipapitaisotaki ena yalo tabu.’” (Joni 1:33) Sa namaka tiko gona o Joni me lako sobu mai na yalo tabu ni Kalou qai lai toka vua e dua ena papitaisotaka. Ni lamata mai wai o Jisu, e rairai sega ni kurabuitaka o Joni nona raica “na yalo ni Kalou ni lako sobu mai [vei Jisu] me vaka na ruve.”​—Maciu 3:16.

Ia eso tale na ka e yaco ni papitaiso o Jisu. ‘E tadola vua na lomalagi.’ Na cava na kena ibalebale ya? De dua ena gauna e papitaiso kina o Jisu, e vakalesui ena nona vakasama na nona  bula vakalomalagi ni bera nona mai bula vakatamata. E nanuma lesu kina o Jisu nona bula me vaka e dua na luvena vakayalo o Jiova, kei na ka dina e vakavulica vua na Kalou mai lomalagi ni bera ni mai bula e vuravura.

E rogo tale ga mai lomalagi e dua na domo ni papitaiso o Jisu: “Qo na Luvequ lomani, au vakadonuya.” (Maciu 3:17) Na domo i cei ya? Sega ni rawa ni domo i Jisu ni rau tiko kei Joni. E domo ni Kalou oya. E macala e keri ni o Jisu na Luve ni Kalou, e sega ni Kalou.

O Jisu na luve ni Kalou a mai bula vakatamata, me vaka ga na imatai ni tagane o Atama. Ni vakamacalataka oti na tisaipeli o Luke na papitaiso i Jisu, sa qai vola: “E rauta ni yabaki 30 o Jisu ni tekivuna nona cakacaka, e kilai voli me luvei Josefa, na luvei Ili, . . . na luvei Tevita, . . . na luvei Eparama, . . . na luvei Noa, . . . na luvei Atama, na luve ni Kalou.”​—Luke 3:23-38.

Me vakataki Atama, a mai bula tale ga vakatamata o Jisu na “luve ni Kalou.” Gauna e papitaiso kina o Jisu, sa vauci ena dua na veiwekani vou kei na Kalou, sa mai dua tale ga na Luvena vakayalo na Kalou. E rawa kina ni vakavulica o Jisu na ka dina qai veidusimaki ena sala ina bula. A tekivu e keri na ilakolako ena lai tini ena nona cabora vakaisoro nona bula vakatamata ena vukudra na kawatamata ivalavala ca.