Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

 WASE 60

Vakaraitaki na Lagilagi i Karisito ena Veivakamataliataki

Vakaraitaki na Lagilagi i Karisito ena Veivakamataliataki

MACIU 16:28–17:13 MARIKA 9:1-13 LUKE 9:27-36

  • VAKAMATALIATAKI ENA RAIVOTU

  • RATOU ROGOCA NA YAPOSITOLO NA DOMO NI KALOU

Ni se veivakavulici tiko o Jisu ena yasayasa o Sisaria Filipai, rauta ni 25 na kilomita mai na Ulunivanua o Erimoni, e cavuta e dua na ka veivakurabuitaki vei ratou nona yapositolo: “Au tukuna vakadodonu vei kemudou, era tiko qo eso era na sega mada ni mate, ia era na raica rawa na nona lako mai na Luve ni tamata ena nona Matanitu.”—Maciu 16:28.

Ratou rairai veinanuyaka na tisaipeli na ibalebale ni vosa i Jisu. Ni oti e dua na macawa, e kauti Pita, Jemesa kei Joni o Jisu, ratou gole ena dua na ulunivanua cecere. Sa rairai bogi levu tiko qori ni ratou sa sosovu na le tolu. Ni se masu tiko o Jisu, e matalia na kena irairai e matadratou. Ratou raica na yapositolo ni serau na matana me vaka na matanisiga, e ramase nona isulu e sau me vaka na cina qai tatibi ena kena sekavula.

Erau rairai tale ga vei ratou o “Mosese kei Ilaija.” Erau veivosakitaka tiko kei Jisu ‘na nona sa na biubiu, ena yaco qori e Jerusalemi.’ (Luke 9:30, 31) Nona biubiu e vakaibalebaletaka na mate i Jisu kei na nona vakaturi me vaka ga a vakamacalataka ena dua na gauna sa oti. (Maciu 16:21) E macala mai na veivosaki qo ni na sega ni yaco na ka e nanuma tiko o Pita, sa na vakamatei ga vakaloloma o Jisu.

E vuka sara ga nodratou via moce na tolu na yapositolo, ni ratou kurabuitaka na ka ratou raica qai rogoca. Qori e raivotu wale ga, ia e vaka ga e yaco dina tu vei Pita, mani kaya: “Rapai, e vinaka dina na nodatou tiko e ke. Me keitou birika mada e tolu na valelaca, e dua me nomuni, dua me nei Mosese, dua me nei Ilaija.” (Marika 9:5) Vakacava a vinakata o Pita me birika na valelaca me rawa ni vakabalavutaki na raivotu?

Ni vosa tiko o Pita, e vakaruguti ratou e dua na o ramase qai rogo mai na o e dua na domo: “Qo na Luvequ lomani, au vakadonuya. Dou rogoci koya.” Ni ratou rogoca na tisaipeli na domo ni Kalou, eratou tekicuva ena levu ni nodratou rere. Ia e kaya vei ratou o Jisu: “Dou duri. Dou kua ni rere.” (Maciu 17:5-7) Ni ratou tacake, eratou raici Jisu ga, sega ni dua tale. Sa oti na raivotu. Ni kida na mataka ratou qai siro tiko mai na ulunivanua, e vakaroti ratou o Jisu: “Dou kua ni tukuna vua e dua na raivotu qo me yacova ni sa vakaturi mai na mate na Luve ni tamata.”—Maciu 17:9.

E vakavu lomatarotaro na nona rairai ena raivotu o Ilaija. Eratou taroga na yapositolo: “Na cava ga era kaya kina na vunivola ni na liu mai o Ilaija?” E sauma o Jisu: “Sa lako oti mai o Ilaija era qai sega ni kilai koya.” (Maciu 17:10-12) A vakaibalebaletaki Joni tiko na Dauveipapitaisotaki o Jisu, a vakayacora na itavi vata ga a cakava o Ilaija. A vakarautaka na sala i Ilaisa o Ilaija, o Joni a vakarautaka na sala i Karisito.

E vakayaloqaqataki Jisu sara ga kei ratou na yapositolo na raivotu! Qori e ivakaraitaki lailai ga ni lagilagi i Karisito ni veiliutaki ena Matanitu ni Kalou. Eratou raica na tisaipeli “na nona lako mai na Luve ni tamata ena nona Matanitu,” me vaka ga e yalataka o Jisu. (Maciu 16:28) Eratou “vakadinadinataka sara ga na nona cecere” ni ratou tiko voli ena ulunivanua. Era vinakata na Farisi me vakaraitaki vei ira e dua na ivakatakilakila ni o Jisu e Tui digitaki ni Kalou, ia e sega ni via cakava qori o Jisu. Eratou raica ga na yapositolo eratou dau veivolekati kei Jisu na nona vakamataliataki, qori e vakadeitaka na dina ni parofisai me baleta na Matanitu ni Kalou. A rawa gona ni vola ena dua na gauna e muri o Pita: “Sa qai dei ga na noda nuitaka na vosa ni parofisai.”—2 Pita 1:16-19.