Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

 WASE 17

Tiko ga ena Loloma ni Kalou

Tiko ga ena Loloma ni Kalou

“Moni vakaukauataki ena yavu ni nomuni vakabauta savasava . . . Tiko ga ena loloma ni Kalou.”—JUTA 20, 21.

1, 2. Na cava eda rawa ni cakava meda tiko ga kina ena loloma ni Kalou?

EDA vinakata kece meda kaukaua qai bulabula. Eda na saga gona meda kana kakana bulabula, vakaukaua yago, da qai taqomaka vinaka na yagoda. E ka ni sasaga toka, ia eda na marautaka, meda kua gona ni soro. Eda na vinakata tale ga meda kaukaua da qai bulabula ena dua tale na sala.

2 Eda sa mai kilai Jiova vinaka, ia e vinakati meda vaqaqacotaka tiko ga na noda veiwekani kei koya. Ni vakauqeti ira na lotu vaKarisito o Juta mera “Tiko ga ena loloma ni Kalou” e vakamacalataka tale ga na sala mera cakava kina qori. E kaya vei ira: “Moni vakaukauataki ena yavu ni nomuni vakabauta savasava.” (Juta 20, 21) Ena rawa gona vakacava me dei noda vakabauta?

VAKAUKAUATAKA TIKO GA NOMU VAKABAUTA

3-5. (a) E vinakata o Setani meda raica vakacava na ivakatagedegede i Jiova? (b) Na cava nomu rai me baleta na lawa kei na ivakavuvuli i Jiova?

3 E bibi meda vakadeitaka ni vinaka duadua na sala i Jiova. E vinakata o Setani meda nanuma ni dredre na  muri ni ivakatagedegede ni Kalou, eda na marau cake ke da vakatulewataka ga na ka e dodonu kei na ka e cala. Se tekivu sara mai na were o Iteni na nona cakava qori o Setani. (Vakatekivu 3:1-6) Qori tale ga na ka e se saga tiko nikua.

4 Vakacava e donu o Setani? Sa rui kaukaua tale na ivakatagedegede i Jiova? Sega. Me kena ivakaraitaki, vakasamataka ga ni o taubale tiko ena dua na lomaniba ni senikau totoka. O raica sara e dua na bai cecere e wavokita tu e dua na yasa ni bai. Rairai o na vakasamataka, ‘Na cava me vakabai tu kina na yasana qo?’ Ena gauna vata ya o qai rogoca ni tagi mai kina na laione. Sa vakacava qo nomu rai me baleta na bai? Dua na ka nomu vakavinavinaka ni taqomaki iko, qai sega ni kani iko na laione! Na bai ya e vaka sara ga na ivakavuvuli i Jiova, qai vaka na laione na Tevoro. E vakasalataki keda na Vosa ni Kalou: “Moni yalomatua, ni yadra tiko. E veilakoyaki voli na kemuni meca, na Tevoro, me vaka na laione e tagi, e vakasaqara tiko e dua me tiloma.”—1 Pita 5:8.

5 O Jiova e vinakata meda marautaka na bula vinaka duadua. E sega ni vinakata me vakacalai keda o Setani. Ya na vuna e vakarautaka kina na lawa kei na ivakavuvuli me taqomaki keda, meda marau tale ga kina. (Efeso 6:11) E vola o Jemesa: “O koya e dikeva na lawa uasivi ni veisereki qai muria tiko ga, ena marautaka na ka e cakava.”—Jemesa 1:25.

6. Eda vakadeitaka vakacava ni vinaka duadua na nona sala na Kalou?

6 Nida muria na veidusimaki i Jiova, ena vinaka noda bula, ena kaukaua tale ga noda veitokani kei koya.  Me kena ivakaraitaki, ena yaga nida ciqoma nona veisureti meda torovi koya wasoma ena masu. (Maciu 6:5-8; 1 Cesalonaika 5:17) Eda marau nida talairawarawa ina nona veidusimaki meda sokaloutaki koya, meda veivakayaloqaqataki, kei na noda vakaitavi vakalevu ena vunau kei na veivakavulici. (Maciu 28:19, 20; Kalatia 6:2; Iperiu 10:24, 25) Nida vakasamataka na sala e vukei keda kina qori me kaukaua tiko ga noda vakabauta, eda na vakadeitaka kina ni vinaka duadua na sala i Jiova.

7, 8. Na cava ena vukei keda meda kua ni leqataka na vakatovolei ni noda vakabauta ena veigauna se bera mai?

7 De dua eda na leqataka ni na dredre na vakatovolei ni noda vakabauta ena veigauna se bera mai. Ke va qori  nomu rai, mo nanuma na vosa i Jiova ni kaya: “O yau o Jiova na nomu Kalou, o koya e vakavulici iko mo vinaka kina, o koya e tuberi iko ena sala mo lakova. Kevaka wale ga o rogoca na noqu ivakaro! Ena vaka na uciwai na nomu vakacegu, ena vaka na ua ni wasawasa na nomu cakadodonu.”—Aisea 48:17, 18.

8 Nida talairawarawa vei Jiova, ena vaka na drodro ni uciwai e sega ni maca rawa na noda vakacegu. Ena vaka ga na veitaravi ni ua e baravi na noda cakadodonu. Se mani cava e yaco e rawa nida yalodina. E yalataka na iVolatabu: “Biuta vei Jiova na nomu icolacola bibi, ena tokoni iko o koya. Ena sega vakadua ni laiva me bale na yalododonu.”—Same 55:22.

“SAGA SARA MEDA MATUA”

9, 10. Na cava na ibalebale ni matua?

9 Nida vaqaqacotaka tiko noda veiwekani kei Jiova, eda na “saga sara meda matua.” (Iperiu 6:1) Na cava e kena ibalebale qori?

10 E sega ni vakatau ena yabaki ni bula nona matua e dua na lotu vaKarisito. Me rawa ni dua e matua, me nona itokani vinaka duadua o Jiova, me tiko tale ga vua na nona rai. (Joni 4:23) E vola o Paula: “O ira na vakayago era na vakabibitaka ga na ka vakayago, o ira na vakayalo era na vakabibitaka ga na ka vakayalo.” (Roma 8:5) O koya e matua ena sega ni vakabibitaka na marau kei na veika vakayago. Ena vakabibitaka ga nona qaravi Jiova qai digidigi vakavuku. (Vosa Vakaibalebale 27:11; wilika Jemesa 1:2, 3.) Ena sega ni vakamuai me caka cala. E kila na ka e dodonu, ena vakadeitaka tale ga me muria sara.

11, 12. (a) Na cava e tukuna o Paula me baleta nodra “vakayagataka nodra vakasama” na lotu vaKarisito? (b) E tautauvata vakacava na dauqito kei na dua na lotu vaKarisito matua?

 11 E ka ni sasaga me dua e matua. E vola na yapositolo o Paula: “Na kakana dina e rauti ira na matua era vakayagataka nodra vakasama, e vakavulici me vakaduiduitaka na ka e donu mai na ka e cala.” (Iperiu 5:14) Eda na vakasamataka e dua na dauqito nida rogoca na vosa “vakavulici.”

12 Nida raica e dua na dauqito, eda kila ni taura na gauna me vulica qai kenadau kina. A sega ni sucu mai me dua na dauqito. Ni sucu e dua na gone, ena sega sara ni kila me vakayagataka vakacava na ligana kei na yavana. Ni toso na gauna, ena vulica me dau taura na ka e ligana, ena vuli lako tale ga. Ni vakavulici, ena rawa tale ga ni dua na dauqito. E taura tale ga na gauna kei na veivakavulici meda dua na lotu vaKarisito matua.

13. Na cava ena vukei keda meda vakasama me vakataki Jiova?

13 Eda sa dikeva ena ivola qo na sala e rawa nida vakasama da qai raica na ka ena rai i Jiova. Eda vulica tale ga meda doka qai vakamareqeta na ivakatagedegede i Jiova. Nida vakatulewa ena vinaka meda taroga: ‘Na lawa se ivakavuvuli vakaivolatabu cava e ganita na ituvaki qo? Au na muria vakacava? Na cava ena vinakata vei au o Jiova?’—Wilika Vosa Vakaibalebale 3:5, 6; Jemesa 1:5.

14. Na cava meda cakava me kaukaua tiko ga kina noda vakabauta?

14 Eda na vaqaqacotaka tiko ga noda vakabauti Jiova. Me vaka ga ni vakaukauataka na yagoda na kakana bulabula, noda kilai Jiova e vukei keda me kaukaua tiko ga noda vakabauta. Nida tekivu vulica na iVolatabu, eda  vulica na yavu ni ka dina me baleti Jiova kei na nona sala. Ia ni toso na gauna, e vinakati meda vakatitobutaka noda kilaka. Qori sara ga na ka e vakaibalebaletaka o Paula ni kaya: “Na kakana dina e rauti ira na matua.” Nida muria na ka eda vulica, eda na vuku. E tukuna na iVolatabu: “E bibi sara na vuku.”—Vosa Vakaibalebale 4:5-7; 1 Pita 2:2.

15. E vakacava na bibi ni noda lomani Jiova kei ira na tacida?

15 Ena rairai kaukaua qai bulabula e dua, ia me dei tiko ga ena ivakarau ni bula qori, e kila ni vinakati me qarauna vinaka nona bula. Qori tale ga na ka e vinakati vei koya e matua, me cakacaka vakaukaua me rawa ni dei tiko ga nodrau veiwekani kei Jiova. E vakadreta vei keda o Paula: “Ni dikevi kemuni tiko ga se oni tudei tiko ena vakabauta se sega, ni dau vakadeitaka se o cei dina o kemuni.” (2 Korinica 13:5) E sega ni vinakati wale ga me kaukaua noda vakabauta. Meda lomani Jiova tiko ga vakalevu kei ira na tacida. E kaya o Paula: “Ke tu vei au . . . na vuku  . . . ke tu tale ga vei au na vakabauta meu tosoya kina na veiulunivanua qai sega vei au na loloma, au sa sega ni dua na ka.”—1 Korinica 13:1-3.

RAICA DEI NOMU INUINUI

16. Na cava e vinakata o Setani?

16 E vinakata o Setani meda nanuma nida na sega ni rawa ni vakamarautaki Jiova. E vinakata meda yalolailai, meda nanuma tale ga ni sega na iwali ni noda leqa. E sega ni vinakata meda nuitaki ira na tacida lotu vaKarisito, se meda marau. (Efeso 2:2) E kila o Setani ni rawa ni vakaleqai keda kei na noda veiwekani kei na Kalou na rai cala. Sa vakarautaka tu o Jiova na ka me vukei keda meda vorata na rai cala. E solia vei keda na inuinui.

17. E bibi vakacava na inuinui?

 17 Ena 1 Cesalonaika 5:8, e vakatauvatani kina na inuinui me isala e dau taqomaka na ulu ni sotia ena ivalu, e vakatoka na isala ya me “inuinui ni bula.” Noda nuitaka na vosa ni yalayala i Jiova ena rawa ni taqomaka noda vakasama, ena vukei keda tale ga meda kua ni dau vakasama cala.

18, 19. E vakaukauataki Jisu vakacava na inuinui?

18 E vakaukauataki Jisu na nona inuinui. Ena iotioti ni bogi ena nona bula e vuravura, e veitaravi na veika dredre e sotava. E liumuritaki koya e dua na nona itokani voleka. Dua tale e cakitaka ni kilai koya. Eso tale era biubiu ra qai dro. O ira mada ga na wekana era saqati koya, ra qai vinakata me mate vakararawa. Na cava e vukei koya me vosota na veika mosimosi kece qori? “Ena vuku ni marau e tu e matana, e vosota kina na kaunirarawa  qai sega ni dua na ka vua me vakamaduataki, e sa dabe tale ga ena ligaimatau ni itikotiko vakaturaga ni Kalou.”—Iperiu 12:2.

19 E kila o Jisu ke yalodina, ena vakalagilagi Tamana qai vakadinadinataka nona lasu o Setani. Na inuinui qori e vakamarautaki koya vakalevu. E kila tale ga ni sa voleka sara me rau duavata kei Tamana mai lomalagi. E vukei koya tale ga me vosota. Me vakataki Jisu, meda raica dei noda inuinui. Ena vukei keda meda vosota se mani cava e yaco.

20. Na cava ena vukei iko me donu tiko ga nomu rai?

20 E raica o Jiova na nomu vakabauta kei na nomu vosota. (Aisea 30:18; wilika Malakai 3:10.) E yalataka me “solia vei iko na veika e gadreva na lomamu.” (Same 37:4) Me dei tiko ga ena nomu vakasama na nomu inuinui. E vinakata o Setani me mate wale  nomu vakanuinui, mo nanuma tale ga ni lasu na vosa ni yalayala i Jiova. Ia me kua ni cala nomu rai! Ke o raica ni sa vaka me luluqa tiko na nomu inuinui, kerei Jiova me vukei iko. Nanuma na ka e tukuni ena Filipai 4:6, 7: “Moni kua ni lomaocaocataka e dua na ka, ia na ka kece me vakaraitaki vua na Kalou ena masu kei na kerekere salavata kei na vakavinavinaka, ena qai taqomaka na lomamuni kei na nomuni vakasama na vakacegu ni Kalou e uasivia na vakasama kece, ena vuku i Karisito Jisu.”

21, 22. (a) Na cava na inaki i Jiova me baleta na vuravura? (b) Na cava o vakadeitaka mo cakava?

21 Dau vakananuma vakatitobu na veigauna totoka se bera mai. Sa voleka qo mera qaravi Jiova kece na bula tiko. (Vakatakila 7:9, 14) Vakasamataka ga na bula ena vuravura vou. Ena sega ni dua na ka ena vakatauvatani rawa kei na gauna qori! Sa na sega kina o Setani kei ira nona timoni, sa na sega tale ga na veika ca. O na sega ni tauvimate se mate. Ni o yadra mai ena veisiga kece o na kaukaua vinaka tu ga, o na marautaka tale ga ni o bula tiko. Eda na cakacakavata kece me parataisi na vuravura. Ena levu na kakana vakatitiweli, ena vinaka tale ga na vanua eda vakaitikotiko kina. Era na sega ni yaloca na tamata se itovo kaukaua, era na dau caka vinaka ga. Yaco na gauna era na marautaka na kawatamata kece “na galala lagilagi era vakila tu na luve ni Kalou.”—Roma 8:21.

22 E vinakata o Jiova mo nona itokani dredre duadua. Mo solia nomu vinaka kece mo talairawarawa vei Jiova, mo toro volekati koya tale ga e veisiga. Io, meda tiko kece mada ga ena loloma ni Kalou me tawamudu!—Juta 21.