Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

 WASE 4

Na Cava Meda Doka Kina na Veiliutaki?

Na Cava Meda Doka Kina na Veiliutaki?

“Rokova na tamata kece, lomani ira na mataveitacini kece, rerevaka na Kalou, vakarokorokotaka na tui.”—1 PITA 2:17.

1, 2. (a) Na veidusimaki nei cei e vinakati meda muria? (b) Na taro cava eda na veivosakitaka ena wase qo?

NI O se gone, de dua erau na kerei iko ena so na gauna na nomu itubutubu mo cakava e dua na ka o sega ni taleitaka. O lomani rau, o kila tale ga ni dodonu mo talairawarawa. Ia de so na gauna o sega ni via cakava qori.

2 Eda kila ni lomani keda na Tamada o Jiova. E karoni keda qai vakarautaka na ka kece meda marautaka na bula. E dusimaka na sala meda rawaka kina. Eso na gauna, e vakayagataki ira eso tale mera dusimaki keda. Dodonu gona meda doka na veiliutaki i Jiova. (Vosa Vakaibalebale 24:21) Na cava e dredre kina ena so na gauna meda ciqoma na veidusimaki? Na cava e tukuna kina o Jiova meda muria na veidusimaki? Eda na vakaraitaka vakacava nida doka na nona veiliutaki?—Raica na iKuri ni iVakamacala 9.

VUNA E DREDRE KINA

3, 4. A tekivu vakacava na ivalavala ca? Na cava ena vakadredretaka noda ciqoma na veidusimaki?

3 E dau noda ivakarau na tamata meda veivorati. E  tekivu qo ni rau valavala ca na imatai ni tagane kei na yalewa, o Atama kei Ivi. Erau buli me rau uasivi, ia erau vorata na veiliutaki ni Kalou. Tekivu mai na gauna qori eda sa sucu ivalavala ca na tamata kece. Dua na vuna e vakadredretaka meda ciqoma na veidusimaki i Jiova kei ira na tamata, oya nida ivalavala ca. Dua tale nira ivalavala ca o ira e vakayagataka o Jiova mera veidusimaki.—Vakatekivu 2:15-17; 3:1-7; Same 51:5; Roma 5:12.

4 Nida ivalavala ca, so na gauna eda na dokadoka. E vakadredretaka qori na ciqomi ni veidusimaki. Me kena ivakaraitaki, e Isireli makawa a digitaki Mosese o Jiova me liutaki ira na nona tamata. O Kora e dua na turaga a qaravi Jiova tu vakadede, a dokadoka qai sega ni dokai Mosese. A liutaki ira tiko na tamata ni Kalou o Mosese, a sega ga ni dokadoka. E vakamacalataki ni turaga yalomalumalumu duadua ena gauna ya. E sega ga ni muria o Kora na nona veidusimaki. E vakamua mada ga e dua na ilala levu mera tomani koya mera vorati Mosese. Na cava e qai yaco vei Kora kei ira na veivorati? Era qai vakamatei. (Tiko Voli Mai na Lekutu 12:3, 16:1-3, 31-35) Eda wilika ena iVolatabu e levu na ivakaraitaki eda vulica kina na rerevaki ni dokadoka.—2 Veigauna 26:16-21; raica na iKuri ni iVakamacala 10.

5. Era vakayagataka cala vakacava eso na nodra kaukaua?

5 De o sa rogoca ni tukuni, “E veivakaleqai na kaukaua.” Ena veigauna sa sivi, levu era vakayagataka cala na nodra kaukaua. (Wilika Dauvunau 8:9.) Me kena ivakaraitaki, a turaga vinaka qai  yalomalumalumu o Saula ena gauna a digitaki koya kina o Jiova me tui kei Isireli. A kadre e lomana na dokadoka kei na vuvu, yaco sara me lai vakararawataki Tevita, e dua e sega nona cala. (1 Samuela 9:20, 21; 10:20-22; 18:7-11) A qai tui o Tevita, a dua tale ga vei ira na tui vinaka duadua e Isireli. Ia a yaco na gauna me vakayagataka cala o Tevita na nona kaukaua. A veiyacovi kei Pacisepa na wati Uraia, qai saga me vunitaka nona valavala ca ni tuvanaka me vakamatei o Uraia ena bucanivalu.—2 Samuela 11:1-17.

VUNA MEDA DOKA KINA NA VEILIUTAKI

6, 7. (a) Ena uqeti keda vakacava noda lomani Jiova? (b) Na cava ena vukei keda meda talairawarawa ke mani dredre mada ga?

6 Eda doka na veidusimaki i Jiova nida lomani koya. Nida lomani Jiova vakalevu, eda na vinakata meda vakamarautaki koya. (Wilika Vosa Vakaibalebale 27:11; Marika 12:29, 30.) Mai na gauna erau bula kina ena were o Iteni na imatai ni veiwatini, a vinakata o Setani mera vakatitiqataka na tamata na dodonu ni veiliutaki i Jiova. E vinakata na Tevoro meda nanuma ni sega ni dodonu me tukuna vei keda o Jiova na ka meda cakava. Ia eda kila ni lasu qori. Eda duavata kina kei na veivosa qo: “E ganiti kemuni Jiova, na neimami Kalou, me nomuni na lagilagi, na vakarokoroko, kei na kaukaua, ni oni bulia na ka kece.”—Vakatakila 4:11.

7 Ni o se gone, rairai o vakavulici mo talairawarawa vei rau nomu itubutubu, ke o bese mada ga. Nida nona dauveiqaravi tale ga o Jiova, so na  gauna ena dredre noda talairawarawa. Ia eda lomani Jiova da qai dokai koya, eda cakava na ka kece eda rawata meda talairawarawa kina vua. E ivakaraitaki vinaka o Jisu. E talairawarawa vei Jiova ena gauna dredre mada ga. Ya na vuna e tukuna kina vei Tamana: “Me kua ni yaco na lomaqu, me yaco ga na lomamuni.”—Luke 22:42; raica na iKuri ni iVakamacala 11.

8. Sala cava e dusimaki keda kina o Jiova? (Raica na kato “ Muria na iVakasala.”)

8 Nikua, e levu na sala e dau veidusimaki kina o Jiova. Me kena ivakaraitaki, e solia vei keda na iVolatabu. E vakarautaki ira na qase ni ivavakoso. Eda doka na veiliutaki i Jiova nida dokai ira e vakayagataka tiko mera dusimaki keda. Ke da cata nodra veivuke, e vaka sara ga eda sa saqati Jiova tiko. Nira saqati Mosese na Isireli, e raica vakabibi na tikina qo o Jiova. E raica ni vaka sara ga era saqati koya tiko.—Tiko Voli Mai na Lekutu 14:26, 27; raica na iKuri ni iVakamacala 12.

9. Ena uqeti keda vakacava na loloma meda muria na veidusimaki?

9 Nida doka na veiliutaki e vakaraitaka nida lomani ira tale ga na mataveitacini. Vakasamataka ga va qo. Ni yaco na leqa tubukoso, era dau cakacaka vata e dua na timi ni vakacoko mera kua ni vakaleqai kina e levu. Ena yaga sara ke dua e tuvanaka, ra qai muria na veidusimaki na lewe ni timi. Ia vakacava ke dua e vakalecalecava na veidusimaki qai cakava na ka ga e via cakava? Ke vinaka mada ga nona inaki, nona sega ni vakarorogo ena vakavu leqa ina timi,  rawa sara ga nira mavoa kina vakaca. Qori tale ga na ka e rawa ni yaco ke da sega ni muria na veidusimaki i Jiova kei ira e lesia mera veiliutaki. Ia nida talairawarawa vei Jiova, eda vakaraitaka nida lomani ira na mataveitacini da qai doka na ituvatuva i Jiova.—1 Korinica 12:14, 25, 26.

10, 11. Na cava eda na veivosakitaka qo?

10 E vinaka na ka kece e tukuna o Jiova. Ena yaga vei keda kece noda doka na veiliutaki ena vuvale, na ivavakoso, kei ira na vakailesilesi vakamatanitu.—Vakarua 5:16; Roma 13:4; Efeso 6:2, 3; Iperiu 13:17.

11 Ke da via veidokai ena yaga meda kila na vuna e vinakata kina o Jiova meda cakava qori. Meda raica sara mada na noda rawa ni veidokai ena tolu na sala e vakamacalataki mai cake.

 VEIDOKAI ENA VUVALE

12. Ena vakaraitaka vakacava na tagane vakawati ni doka na veiliutaki?

12 E tauyavutaka na vuvale o Jiova qai lesia na nodra itavi yadua. Nira kila na lewenivuvale na ka e namaka o Jiova, ena toso vinaka na ituvatuva ni vuvale, ena yaga tale ga vei ratou kece. (1 Korinica 14:33) O Jiova e lesia na tagane me ulunivuvale. E namaka kina o Jiova me karona qai dusimaka vakayalololoma na watina kei ratou na gone. Ena saumi taro gona vei Jiova na tagane vakawati ena sala e qaravi ratou kina. Na tagane lotu vaKarisito ena caka vinaka qai yalololoma, ena qarava tale ga nona vuvale me vaka nona qarava o Jisu na ivavakoso. Ni cakava qori, e vakaraitaka ni dokai  Jiova. —Efeso 5:23; raica na iKuri ni iVakamacala 13.

E vakatotomuri Karisito na tama lotu vaKarisito ni qarava nona vuvale

13. Ena vakaraitaka vakacava na yalewa vakawati ni doka na veiliutaki?

13 E bibi, e dokai tale ga na itavi ni yalewa vakawati lotu vaKarisito. E dau tokoni watina me dua na ulunivuvale vinaka. Rau na cakacaka vata ena nodra vakavulici na gone. Ena vakavulici ratou na gone me ratou dau veidokai ena nona ivakaraitaki sara ga. (Vosa Vakaibalebale 1:8) Ena dokai watina qai tokona na nona vakatulewa. Ke sega mada ga ni duavata kina, ena dau vakaraitaka na lomana ena yalovinaka kei na veidokai. Ke sega ni tiko ena dina na watina ena dredre sara na ka e sotava. Ia ni lomani tagane tiko ga qai veidokai, de dua na gauna ena mai qaravi Jiova tale ga.—Wilika 1 Pita 3:1.

14. Era na doka vakacava na gone na veiliutaki?

14 Era ka talei vei Jiova na gone, e bibi tale ga mera taqomaki ra qai dusimaki. Era vakamarautaki ira na itubutubu nira talairawarawa. Koya e bibi sara, nodra talairawarawa era vakaraitaka nira dokai Jiova, era vakamarautaki koya tale ga. (Vosa Vakaibalebale 10:1) Levu na gone era susugi ena vuvale itubutubu le dua. Ena dredre toka qori vei itubutubu kei ratou na gone. Ia nira talairawarawa na gone ra qai tokoni tinadra se tamadra, ena vinaka sara na bula. Se mani cava na ituvaki, e sega ni dua na vuvale e uasivi. Ena rawa ni marau na vuvale nira muria kece na veidusimaki i Jiova. Ena vakalagilagi o Jiova, o koya e tauyavutaka na vuvale kece.—Efeso 3:14, 15.

 VEIDOKAI ENA IVAVAKOSO

15. Eda na doka vakacava na veiliutaki ena ivavakoso?

15 E dusimaki keda o Jiova ni vakayagataka na ivavakoso vaKarisito, e lesi Jisu tale ga me lewa na ka kece e vauci kina. (Kolosa 1:18) Sa qai lesia o Jisu na “dauveiqaravi yalodina e vuku” me qaravi ira na tamata ni Kalou e vuravura. (Maciu 24:45-47) Nikua, “na dauveiqaravi yalodina e vuku” e iLawalawa Dauvakatulewa. E vakarautaka na iLawalawa Dauvakatulewa na ka eda gadreva ena kena gauna donu, me dei kina noda vakabauta. O ira na qase, dauveiqaravi, kei na ivakatawa dauveilakoyaki era tokona na ivavakoso e veiyasa i vuravura, ra qai dusimaki mai na iLawalawa Dauvakatulewa. E nodra itavi mera qaravi keda. Era na saumi taro vei Jiova ena ivakarau ni nodra veiqaravi. O koya gona, nida dokai ira eda sa dokai Jiova sara tiko ga.—Wilika 1 Cesalonaika 5:12; Iperiu 13:17; raica na iKuri ni iVakamacala 14.

16. Cava eda kaya kina ni lesi ira na qase kei na dauveiqaravi na yalo tabu?

16 O ira na qase kei na dauveiqaravi era vukea na lewe ni ivavakoso mera yalodina ra qai duavata. Era ivalavala ca vakataki keda ga. Era digitaki gona vakacava? Dodonu mera rawata na ivakatagedegede vakaivolatabu. (1 Timoci 3:1-7, 12; Taito 1:5-9) E dusimaki ira na dauvola iVolatabu o Jiova ena yalona tabu mera vakamacalataka na ivakatagedegede qori. Era masuta na qase na yalo tabu i Jiova nira veivosakitaka se o cei e ganita me qase ni ivavakoso se dauveiqaravi.. Macala ga ni dusimaka tiko na  ivavakoso o Jisu kei Jiova. (Cakacaka 20:28) Era isolisoli ni Kalou na tagane era lesi mera veitokoni ra qai veiqaravi ena vukuda.—Efeso 4:8.

17. Era na vakaraitaka vakacava na tacida yalewa na veidokai?

17 So na gauna ena rairai sega sara ga na qase se dauveiqaravi me qarava na itavi ena ivavakoso. Era rawa ni veivuke eso tale na tagane papitaiso, ia ke sa sega sara ga, e rawa ni qarava e dua na tacida yalewa na itavi e dau lesi ga vua na tacida tagane papitaiso. Ke yaco qori, e dodonu me ubia na uluna. (1 Korinica 11:3-10) Qo e vakaraitaka ni doka na ituvatuva ni veiliutaki i Jiova, ena vuvale kei na ivavakoso.—Raica na iKuri ni iVakamacala 15.

NODRA DOKAI NA VEILIUTAKI

18, 19. (a) Na cava eda vulica ena Roma 13:1-7? (b) Eda doka vakacava na matanitu?

18 Nikua e dodonu meda dokai ira na veiliutaki vakamatanitu ni se vakatara tiko o Jiova mera veiliutaki. Era tuvanaka me cicivaki vinaka na vanua kei ira na lewena, era vakarautaka tale ga na veiqaravi e gadrevi. Eda na muria kina na lotu vaKarisito na ivakasala ena Roma 13:1-7. (Wilika.) Eda dokai ira “na iliuliu cecere” da qai muria na lawa ni vanua eda vakaitikotiko kina. Na lawa qori e rawa ni tara na noda vuvale, bisinisi se ka eda taukena. Me kena ivakaraitaki, eda saumi ivakacavacava da qai vakarautaka na itukutuku e vinakata na matanitu. Vakacava ke kerea na matanitu meda cakava na ka e veisaqasaqa kei na lawa ni Kalou? E tukuna na  yapositolo o Pita: “E dodonu me keitou talairawarawa ga vua na Kalou ni iliuliu, sega vua na tamata.”—Cakacaka 5:28, 29.

19 Ke vinakati meda vosa vua e dua na vakailesilesi vakamatanitu, me vaka na turaganilewa se ovisa, meda veidokai tiko ga. O ira na lotu vaKarisito gone mera dokai ira na qasenivuli kei ira na vakailesilesi e koronivuli. Ena vanua ni cakacaka, eda na dokai ira na boso, ke ra sega mada ga ni cakava na kena vo. Nida cakava qori, eda sa vakatotomuria na yapositolo o Paula, ni a dokai ira na vakailesilesi ena so na gauna dredre mada ga. (Cakacaka 26:2, 25) Ke so mada ga e sega ni dau vinaka vei keda, eda na veidokai tiko ga.—Wilika Roma 12:17, 18; 1 Pita 3:15.

20, 21. Na cava na yaga ni noda veidokai?

20 Sa laurai e veiyasa i vuravura na tawaveidokai. Ia eda duidui na tamata i Jiova. E noda isausau meda dau veidokai. Eda muria kina na veidusimaki ni yapositolo o Pita: “Rokova na tamata kece.” (1 Pita 2:17) Nida veidokai, era na raica eso tale. E tukuna o Jisu: “Me serau tale ga na nomuni rarama e matadra na tamata, mera raica na nomuni cakacaka vinaka, mera vakalagilagia kina na Tamamuni.”—Maciu 5:16.

21 Ena rawa ni uqeta eso mera mai kilai Jiova nida veidokai ena vuvale, ivavakoso, se vei ira na veiliutaki vakamatanitu. Eda sa dokai Jiova sara tiko ga nida veidokai. Qori ena vakamarautaki Jiova, ena kila tale ga nida lomani koya.