Raica sara na lewena

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Cava Era Labati Vakayauyau Kina na Jiu? Cava e Sega ni Tarova Kina na Kalou?

Levu era taroga qori era sotava na veika mosimosi, ia era sega ni via kila wale ga na kena isau, era vinakata sara ga mera vakacegui. Era tukuna eso ni nodra labati vakayauyau na Jiu e vakaraitaka ni sa qai torosobu ga na ivakarau ni tamata, e dredre kina mera vakabauta na Kalou.

Rai cala me baleta na Kalou kei na nodra labati vakayauyau na Jiu

Ka e nanumi: E cala nida taroga na Kalou na vuna e vakatara kina mera labati vakayauyau na Jiu.

Kena dina: Era taroga na tamata yalodina ni Kalou na vuna e vakatara kina na veika ca. Kena ivakaraitaki, e taroga na Kalou na parofita o Apakuki: “Na cava oni vakatara kina me robota na vanua na ivalavala kaukaua, na talaidredre, na basulawa, kei na ka rarawa?” (Apakuki 1:3, Contemporary English Version) Na Kalou a sega ni cudruvi Apakuki, e raica ga me volatukutukutaki ena iVolatabu na nona taro meda wilika.

Ka e nanumi: E sega ni kauaitaka na Kalou na noda rarawa.

Kena dina: Na Kalou e cata na ivakarau ca kei na ka rarawa. (Vosa Vakaibalebale 6:16-19) E ‘rarawa na lomana’ ni roboti vuravura na itovo kaukaua ena gauna i Noa. (Vakatekivu 6:5, 6) E macala gona ni rarawa tale ga na lomana nira labati vakayauyau na Jiu.—Malakai 3:6.

Ka e nanumi: E totogitaki ira na Jiu na Kalou, ya na vuna era labati kina vakayauyau.

Kena dina: E vakatara na Kalou mera vakarusai Jerusalemi na kai Roma ena imatai ni senitiuri. (Maciu 23:37–24:2) Me tekivu mai na gauna qori, e sega ni digia na Kalou e dua na matatamata me tovaka, se totogitaka. Na rai gona ni Kalou ni rau ‘tautauvata na Jiu kei koya e matanitu tani.’—Roma 10:12.

Ka e nanumi: Ke bula tiko na Kalou dauloloma qai kaukaua duadua, ena tarova nodra labati vakayauyau na Jiu.

Kena dina: E sega ni vakavuna na Kalou na veika rarawa, ia ena so na gauna e vakatara vakalekaleka ga.—Jemesa 1:13; 5:11.

Cava e vakatara kina na Kalou mera labati vakayauyau na Jiu?

E tautauvata ga na vuna e vakatara kina na Kalou mera labati vakayauyau na Jiu kei na veika rarawa eda sotava kece, oya me vakalasui kina na ile se tarogi makawa sara. E dusia vakamatata na iVolatabu ni liutaka tiko ena gauna qo na Tevoro na vuravura, e sega ni liutaka na Kalou. (Luke 4:1, 2, 6; Joni 12:31) E vakamatatataki ena ulutaga e veisemati kei na ulutaga qo na vuna e vakatara kina na Kalou na veika ca, e vakamacalataki gona ena iVolatabu e rua na itukutuku dina e vakamatatataka na vuna e vakatara kina na Kalou mera labati vakayauyau na Jiu.

  1. Na galala ni vakatulewa i cei era labati vakayauyau kina na Jiu? E tukuna na Kalou vei rau na imatai ni tamata o Atama kei Ivi na ka e vinakata, ia e sega ni vakasaurarataki rau me rau muria. Rau digia me rau lewa vakataki rau na ka e vinaka kei na ka ca. Nodrau digidigi cala eda mai sotava kina na veika rarawa, e tautauvata vinaka kei na nodra digidigi e levu ena veigauna sa oti. (Vakatekivu 2:17; 3:6; Roma 5:12) E lakolako vata kei na ka e tukuni ena ivola na Statement of Principles of Conservative Judaism: “Levu na ka rarawa e vakilai e vuravura e vu mai na noda vakayagataka cala na galala ni vakatulewa e soli vei keda.” A sega ni kauta tani na Kalou na galala qori, e solia ga vei keda na gauna meda qarava kina na veika e baleti keda nida sega ni vinakata na nona veiliutaki.

  2. Ena vakaotia na Kalou na revurevu kece ni nodra labati vakayauyau na Jiu. E yalataka na Kalou me vakaturi ira na vica vata na milioni era takali, wili kina o ira na Jiu era labati vakayauyau. Ena vakaotia tale ga na nodra rarawa o ira na sega ni labati ena veika vakadomobula era sotava. (Aisea 65:17; Cakacaka 24:15) Ena vakayacora dina na Kalou na vosa ni yalayala qori baleta ni lomani keda na kawatamata.—Joni 3:16.

Era yalodina tiko ga e levu na Jiu era labati kei ira na bula, e vakaibalebale nodra bula nira kila na vuna e vakatara kina na Kalou me yaco na veika ca, e nakita tale ga me vakaotia.