Raica sara na lewena

RA TAROGA NA ITABAGONE

E ka ga ni Lasa na Vakatevoro?

E ka ga ni Lasa na Vakatevoro?

Cava o nanuma?

  • Vakacava e vakarerevaki na vatavatairalagotaki ni bula, vakayagataki na papa ni vakatevoro na Ouija, se nodra raici na daurairai?

  • Era itukuni wale ga na veika vakatevoro, veimecaki ni ka vinaka kei na ka ca, se okati tiko kina e dua tale na ka?

Ena veivosakitaki ena ulutaga qo na vuna era taleitaka kina e levu na vakatevoro, kei na vuna meda qaqarauni kina.

 Cava e taleitaki kina?

E vakabulabulataka na buturara ni veivakamarautaki na vakatevoro, e saravi vakalevu ena iyaloyalo, porokaramu ena tivi, qito ena vidio, kei na ivola. E yaco kina mera lai taleitaka kina e levu na itabagone na veika me vaka na dauraikalokalo, timoni, dau gunu dra, kei na vakadraunikau. Na vuna? Dikeva mada qo e vica:

  • Via Kila: Me kilai ke tiko dina na vanua era bula kina na veika vakayalo, se na yalo velavela

  • Kauai: Era kauaitaka na nodra veigauna se bera mai

  • Veivosaki: Saga mera veivosaki kei ira na wekadra era sa mate

E sega ni cala na lomatarotaro va qori. Kena ivakaraitaki, e ivakarau ga ni bula meda kauaitaka na veigauna se bera mai, se nida nanumi ira na wekada era sa mate. Ia e tiko na ka meda qaqarauni kina.

 Cava me qarauni kina?

E veivakasalataki na iVolatabu me baleta na veika e vauci ena vakatevoro. Kena ivakaraitaki, e kaya:

“Me kua ni kune vei kemuni e dua e cabora na luvena tagane se luvena yalewa ena bukawaqa, e dua e daurairai, e dua e daucakaiba, e dua e dau qara na ivakatakilakila vuni, e dua e daucakaisausau, e dua e dauvakatevoro, e dua e dauvakacuru se dau tukuna na ka se bera ni yaco se dau vakatarogi ira na mate. Ni o koya ga e cakava qori e vakasevaki vei Jiova, e vakasavi ira kina mai matamu o Jiova na nomu Kalou ena vuku ni ivalavala vakasevaki qo.”​—Vakarua 18:10-​12.

Cava e cata matua kina na iVolatabu na vakatevoro?

  • Na vakatevoro e dusia nida duavata kei ira na timoni. E kaya na iVolatabu, nira talaidredre vua na Kalou eso na agilosi, ra qai yaco mera nona meca. (Vakatekivu 6:2; Juta 6) O ira na agilosi ca qori era vakatokai mera timoni era vakacalai ira tiko e levu ena vakacuru, daurairai, vakatevoro, kei na dauraikalokalo. Na ka kece qori, era yaco kina e levu mera meca ni Kalou.

  • Na vakatevoro e uqeta na lasu, nira rawa ni raica eso na veika se bera ni yaco. Ia e kaya na Kalou: “Mai na ivakatekivu au tukuna na kena itinitini mai na gauna makawa au tukuna na ka se bera ni yaco”—Aisea 46:10; Jemesa 4:13, 14.

  • Na vakatevoro tale ga e uqeta na lasu nira rawa ni veitaratara o ira na bula tiko, kei ira na mate. Ia e kaya na iVolatabu: “O ira na mate era sega sara ga ni kila e dua na ka,. . . ni sega na cakacaka se na vakasama se na kilaka se na vuku ena iBulubulu o lako tiko kina”—Dauvunau 9:5, 10.

Qori na vuna era sega ni vakaitavi se duavata na iVakadinadina i Jiova ena vakatevoro. Era sega tale ga ni sarava na iyaloyalo e vakaraitaki kina nodra veilakoyaki tale tiko na mate, dau gunu dra, kei na veitaratara kei ira na timoni. E kaya e dua na goneyalewa o Maria: “Ke sema tiko ena ka ni vakatevoro, au na sega sara ga ni sarava.” *

Me vaka ga nona ilawaki e dua na daubasulawa ena vunia na kena roka dina, era lasutaki iko na timoni nira vaka na wekamu lomani era sa mate

 Ka o rawa ni cakava

  • Mo vakadeitaka ni o na ‘saga . . . me vinaka tiko ga nomu lewaeloma’ e mata i Jiova, ni o vorata na veika kece e okati tiko ena vakatevoro.​—Cakacaka 24:16.

  • Vakarusa na ka kece o taukena e sema ina vakatevoro. Wilika na Cakacaka 19:19, 20, qai dikeva na ivakaraitaki vinaka era cakava na lotu vaKarisito ena imatai ni senitiuri.

Nanuma tiko: Ni o vorata na vakatevoro, sa vakaraitaka tiko ni o to vata kei Jiova. Qori ena vakamarautaki koya!​—Vosa Vakaibalebale 27:11.

^ para. 24 E sega ni kena ibalebale nira uqeta kece na vakatevoro na italanoa buli e caka. Ia ena vakayagataka na lotu vaKarisito nona lewaeloma e vakavulici ena iVolatabu, me vorata kina na ka ni veivakamarautaki e uqeta na vakatevoro.​—2 Korinica 6:​17; Iperiu 5:​14.