Raica sara na lewena

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

RA TAROGA NA ITABAGONE

Au na Taleitaka Vakacava na Vakaukauayago?

Au na Taleitaka Vakacava na Vakaukauayago?

 Cava meu vakaukauayago kina?

Eso na vanua era sega ni kauaitaka na itabagone na vakaukauayago, e rivarivabitaki tale ga kina nodra bula. E tiko na vuna vinaka e kaya kina na iVolatabu ni “yaga . . .  na vakaukauayago.” (1 Timoci 4:8) Vakasamataka mada qo:

  • Seavu kina nomu rarawa. Na vakaukauayago ena vakavinakataka na ivakarau ni nomu vakasama, vakila na vakacegu, qai mamarau. Eso era kaya ni iwali tale ga ni lomabibi.

    “Keu cici ena veimataka, au na rawa ni cakava e levu na ka ena siga taucoko, au marau, e vakabulabulataki au tale ga.”—Regina.

  • Bulabula vinaka. O na kaukaua, bulabula, qai nuidei, ni veiraurau nomu vakaukauayago.

    “Ena yabaki sa oti e sega ni rawa mada ga niu lili cake vakadua ena kau. Ia qo au sa rawa ni cakava qori vakatini! Au marautaka vakalevu niu sa qarauna vinaka tiko noqu bula.”—Olivia.

  • Vakabalavutaka nomu bula. Na vakaukauayago ena vukea me pamu vinaka nomu uto, kei na yatevuso. Eso na vakaukauayago me vaka na aerobic, e tarova na mateniuto e vakavuna tiko vakalevu nodra mate na yalewa kei na tagane.

    “Ni tiko noda ituvatuva vinaka ni vakaukauayago, eda vakaraitaka tiko vua na Dauveibuli nida marautaka na yago e solia vei keda.”—Jessica.

Nanuma tiko: Na vakaukauayago e yaga ena gauna qo kei na gauna se bera mai. E kaya e dua na goneyalewa o Tonya: “Eso na gauna au na vaqara iulubale meu kua ni vakaukauayago. Ia au marau niu saga meu vakaukauayago, au sega vakadua ni veivutunitaka.”

Ke vakaweleweletaki e dua na motoka ena sega ni rawa ni toso, ena va tale ga qori na yagomu ke o sega ni vakaukauayago

 Ka ena vakadredretaka

Qo eso na ka ena vakadredretaka:

  • Sega ni vakainaki. “Levu era nanuma nira se gone. Dredre mera vakasamataka nira na tauvimate, era nanuma kina ni dodonu mera cakava ga na qase cake.”—Sophia.

  • Sega na gauna. “Niu osooso vakalevu, au na tuvanaka na gauna meu kana kina kei na gauna ni moce. Ia e dredre meu tuvanaka na gauna meu vakaukauayago kina.”—Clarissa.

  • Sega na ivolatara mo vakaukauayago. “E saulevu ke da saga meda bulabula, ena vinakati mo sauma mo rawa ni vakaukauayago!”—Gina.

Vakasamataka mada:

Cava e vakadredretaka nomu vakaukauayago? E vinakati mo cakava eso na ka mo vosota kina, ia ena yaga dina nomu sasaga.

 Rawa ni o vakaukauayago

Qo eso na vakatutu:

  • Kauaitaka nomu bula.—Kalatia 6:5.

  • Kua ni soli ulubale. (Dauvunau 11:4) Kena ivakaraitaki, sega ni vinakati me dua nomu ivolatara mo vakaukauayago. Cakava ga eso vakaukauayago o taleitaka, qai cakava wasoma.

  • Tarogi ira eso tale na ka era cakava mera vakaukauayago kina.—Vosa Vakaibalebale 20:18.

  • Me dua nomu ituvatuva dei. Vola toka na ka o sa cakava, me rawa ni uqeti iko tiko ga.—Vosa Vakaibalebale 21:5.

  • Qara e dua mo drau vakaukauayago vata, ena vukei iko tale ga mo dei ena nomu ituvatuva ni vakaukauayago.—Dauvunau 4:9, 10.

  • Namaka ni o na sotava na veika dredre, ia kua ni soro koso.—Vosa Vakaibalebale 24:10.

 Me veiraurau

E kaya na iVolatabu ni dodonu mera ‘lewai ira vinaka’ na tagane kei na yalewa. (1 Timoci 3:2, 11) Mo veiraurautaka gona na vakaukauayago. Eso e matewale nodra sasaga ni sivia tale nodra vakaukauayago. E kaya e dua na goneyalewa o Julia: “E sega ni rairai vinaka ke dua na tagane e kauaitaka ga na kena irairai, sega so nona ka ni vuli.

Qarauna tale ga eso na ivakasala ena uqeti iko mo vakaukauayago vakasivia. O na rawa ni mavoa tale kina, sega tale ga ni vakadeitaka na “veika era bibi sara.”—Filipai 1:10.

Kena ikuri, ena rawa ni vakayalolailaitaki iko eso na itaba ni vakaukauayago. E kaya e dua na goneyalewa o Vera: “Levu na goneyalewa ra dau maroroya na kedra itaba eso me rawa nira vakatotomuria na kedra irairai, se me uqeti ira mera vakaukauayago. Ia era dau tini yalolailai tale. Kua gona ni saga me vinaka wale ga na kemu irairai, ia e bibi mo bulabula vinaka.”